Autorius: Augustinas

Augustinas Našlėnas is a Lithuanian multimedia artist and designer working from Klaipėda, Lithuania.
Paskelbta

Vijimas kaladėlėmis | Tablet weaving

tablet-drawing

Vijimas kaladėlėmis – tai audimo technika, kai ataudų žiotims sudaryti audimo metu yra panaudojamos medinės (kaulinės, metalinės, plastikinės) kaladėlės. Manoma, kad šis vijimo būdas siekia net aštuntą amžių prieš mūsų erą. Geležies amžiuje šis audimo būdas buvo naudojamas lygiagrečiai su vertikaliosiomis audimo staklėmis, kurios laikomos pirmuoju audimo įrenginiu. Kaladėlėmis išaustos juostos buvo naudojamos kitų audinių puošybai, rūbams susijuosti, autams aprišti.

Ankstyvų taip atliktų audinių pavyzdžių rasta Hochdorfe (Vokietija); Apremonte, Haute-Saone (Prancūzija), taip pat Italijoje, Graikijoje, Austrijoje. Sudėtingos kaladėlėmis išaustos juostos randamos daugelyje Geležies amžiaus ir Viduramžių didikų kapų visoje Europoje bei Romos imperijos laikų kapuose Artimuosiuose rytuose. Tokias juostas audinių apsiuvimui naudojo visos Europos tautos, net ir Vikingai. Daugelyje muziejų yra pavyzdžių, kur vytos juostos buvo panaudotos ekleziastinėje tekstilėje.

Tablet Weaving (often card weaving in the United States) is a weaving technique where tablets or cards are used to create the shed through which the weft is passed.
Tablet weaving does go back at least to the eighth century BCE in early Iron age Europe where it is found in areas employing the warp-weighted loom. Historically the technique served several purposes: to create starting and/or selvedge bands for larger textiles such as those produced on the warp-weighted loom; to weave decorative bands onto existing textiles; and to create freestanding narrow work.

Early examples have been found at Hochdorf, Germany, and Apremont, Haute-Saône, France, as well as in Italy, Greece, and Austria. Elaborate tablet-woven bands are found in many high status Iron Age and medieval graves of Europe as well as in the Roman period in the Near East. They are presumed to have been standard trim for garments among various European peoples, including the Vikings. Many museum examples exist of such bands used on ecclesiastical textiles or as the foundation for elaborate belts in the European Middle Ages.

Fotografijų šaltinis | Photography found through Pinterest
Paskelbta

Audimas skieteliu | Heddle weaving

heddle-drawing

Skietas – audimo staklių detalė. Skietelis – žiočių keitiklis, naudojamas juostų audimui. Tai labai senas įrankis. Baltijos ir Skandinavijos kraštuose taip buvo audžiama nuo neatmenamų laikų. Tradicinis skietelis buvo daromas iš stačiakampės lentelės, kurios viduryje išgręžiama eilė (arba dvi ar net trys eilės) skylučių ir padaromi vertikalūs tarpai.

Su specialiu įrankiu siūlai įtraukiami į skietuko skylutes ir plyšelius. Vienas siūlų galas pritvirtinamas prie stabilaus objekto, o kitą audėja dirželiu prisiriša prie juosmens. Audėja atsitraukia taip, kad siūlai atitinkamai įsitemptų. Kilnojant skietelį pagal vertikalią ašį sukuriamos metmenų žiotys. Į jas, šaudyklės pagalba, veriamas ataudų siūlas. Siūlas primušamas ranka, šaudykle, arba specialiu mediniu peiliu.

Heddle is a part of a loom. Rigid heddle is a special tool for band weaving. In Baltic and Scandinavian states this tool was used for band weaving for a very long time. Traditional rigid heddles were made from a square plank of wood by drilling and cutting a row of vertical gaps and a line (or sometimes up to three lines) of holes.

Using a special tool warp threads are fed through the gaps and holes of the heddle. One end of the warp is attached to a solid object for stability, while the other is fastened to the waist of the weaver using a special belt. This way the weaver can easily control the tension of the warp. By moving the heddle up and down warp separation (or ‘shed’) is created and weft thread can be fed through using a shuttle. Often the shuttle is also used to beat the weft thread into place.

Fotografijos | Photography by Augustinas Našlėnas
Fotografijų šaltinis | Photography found through Pinterest
Paskelbta

Riešinės | Wrist-warmers

“XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje Lietuvoje vyrai ir moterys, vaikai ir suaugę dėvėjo riešines – megztą nuo 4,5 cm iki 19 cm ilgio rankogalį ant riešo. Jų funkcija buvo grynai praktinė – riešinės dėvėtos šilumai ir grožiui. Minėtuoju laikotarpiu riešinės buvo vertinamas mados objektas. Jų populiarumas išblėso XX amžiuje, tačiau pati mada neišnyko. Riešinės mezgamos iki šiol.“

“In the late 19th – the early 20th century, in Lithuania both men and women, adults and children used to wear wrist-warmers – a knitted cuff on a wrist from 4.5 to 19 cm in length. Their function was purely practical: they were worn for warmth as well as for beauty. In the mentioned period it was a highly fashionable item of clothing. Wrist-warmers went out of fashion in the early 20th century, although later they continued to be knitted on a lesser scale.“

~ Irena Felomena Juškienė, Laimutė Zabulienė

Fotografijos | Photography by  Gintautas Našlėnas